- sløse
- slø|sevb., -r, -de, -t; sløse pengene væk
Dansk ordbog. 2015.
sløse
Look at other dictionaries:
Sloss — First recorded in the modern spelling in the late 17th century as either Sloss or Slose, the name is derived from the medieval German Schloss meaning a Lock and is probably the metonymic for a Lock Maker. It may also be a topographical name for… … Surnames reference
išlošti — 1 išlõšti, ia, ìšlošė tr., intr. KI157 laimėti, gauti, turėti naudos: Tas vaikinas išlošė iš tų velnių kelis maišus pinigų (ps.) Brt. Parduok javus ugulmiai, geriau išlõši Šk. | Pinigų turėdams bylą išloši LTR(Šmk). ^ Gal iš po gyvatės… … Dictionary of the Lithuanian Language
stingti — 1 stìngti, sta, o intr. Š, NdŽ, KŽ 1. R, MŽ, K, L, Rtr, NdŽ vėstant, šąlant darytis kietam, kietėti, tenėti: Kad pienas nukerėtas, tai stingsta N. Košė šalta ir taukai stìngsta, nebskanu valgyti Vkš. Stìngstant [taukams] įdedu pipirų, druskos… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukrekti — sukrèkti intr. K, Škn sutirštėti, sukrekėti, suklekti: Krekena sukrenka J. Jis gerai juto, kaip kraujas, šiltas, sukrekęs kraujas, tekėjo jo veidu P.Cvir. Ne kokio jauno medelio, mažo ar didžio, nepardiegti, lig suloms nesukrekus S.Dauk. Sula… … Dictionary of the Lithuanian Language
sustingti — 1 sustìngti intr. Rtr, Š, KŽ, DŽ1 1. R, MŽ, Sut, N, K, M, L vėstant, šąlant, džiūstant sutirštėti, sukietėti, sutenėti: Sustingęs pienas SD459. Košelyną išnešė į pryšninkę, kad greičiau sustiñgtų Vkš. Šaltiena (drebučiai) jau sustìngo NdŽ.… … Dictionary of the Lithuanian Language
tenėti — tenėti, tẽna (tẽni), ėjo intr. Rtr, BŽ547, Š, NdŽ, Sml, Sv; Kos56 tirštėti, stingti: Vanduo nuo išvirusių kaulų tẽna J. Taukai jau pradeda tenėt Kp. Paž[iūr]ėk kamarėlė[je], gal jau košeliena tẽna Ps. Padėk viralą šaltai, kad imtų tenėt Jnšk … Dictionary of the Lithuanian Language
užvirti — 1 užvìrti, užverda (ùžvira), ùžvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD265, Sut, N, M, L, PolŽ56 1. intr. kaitinamam pradėti kunkuliuoti (apie skystį): Paki [v]anduo ažverda, i nupešu vištą Klt. Kad pakvipo vyšniom, kai ùžvirė arbata Skp. Ažsikaičiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
užšalti — užšalti, užšą̃la (ùžšala, užšal̃na Vg, sta; Sut, Ser), užšãlo (ùžšalė) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; R, MŽ, N, M, L 1. intr. impers. pradėti šalti, užeiti šalčiams (prieš prasidedant žiemai): Braidom po purvynus lig pat ùžšalant Pln. Tų darbų tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
virti — 1 vìrti, verda ( a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283 1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę) … Dictionary of the Lithuanian Language
